"Trasoje Ramūnas (Navardauskas) – tvirtas kaip uola. Kartais tekdavo matyti, kaip jam reikia atremti įsiveržimus į asmeninę erdvę. Tačiau jis visada, visada laimi ir niekada nepraranda savitvardos, o po lenktynių apie tai nė nekalba. Dauguma iš mūsų jau sėdi komandos autobuse, pasakoja visiems apie dienos įvykius. Ramūnas įlipa, tylėdamas atsisėda, giliai atsidūsta ir sako: „Kaip pavargau, jūs buvote labai stiprūs.“ Mes nutylame ir žiūrime į jį, lyg norėtume pasakyti: „Tu ką, pats nesupranti?“ Paskui papurtome galvas ir toliau kalbame. Jo žygdarbiai – tiesiog legendos tarp mūsų. Jis daro tai, kas nesuvokiama ne tik mums, bet ir jam pačiam."