"Pradžioje visiškai nevaldžiau ir nejaučiau vienos kojos. Ją turėdavau tiesiog prisirišti. Tik gydytojams pradėjus svarstyti, kad gal reiktų ją pašalinti, galbūt pasąmoningai, iš baimės netrukus pajudinau pirštus. Tačiau tai buvo tik pradžia – po tokių traumų, norint, kad kūnas vėl funkcionuotų, privalai kasdien atlikti labai sunkius, labai specifinius pratimus. Idėja vėl sportuoti, vėl siekti rezultatų buvo turbūt didžiausia motyvacija kasdien stengtis ir treniruotis: kitaip turbūt būčiau pasidavęs."