"Po Sočio olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato buvo užpuolusi depresija, nes tikrai nesinorėjo baigti čiuožėjo karjeros. Bet dar Sočyje Lietuvos rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas ir kiti medikai mane gydė, kas vakarą lamdė. Skausmas buvo labai didelis. Aš pagalvojau, kad sulaukęs 40 metų dar norėsiu vaikščioti normaliai. Todėl nutariau, kad pasiekęs aukščiausią karjeros tašką – olimpines žaidynes – pasitraukti. Jei ne sveikatos problemos, tikrai būčiau dalyvavęs ir Pjongčange, ir dar kitose olimpinėse žaidynėse."