"Esam tiesiog užtvindyti klišių. Pavyzdžiui, Francis Baconas, tapytojas, yra sakęs maždaug taip: „Ateinu prie drobės, į savo darbo kambarį, ir ta drobė nėra tuščia, yra užtvindyta galybės vaizdų, kuriuos man įdiegė kultūra, aplinka, auklėjimas, visa, ką aš patiriu. Tam, kad pamatyčiau ką nors autentiško, savo, aš pirmiausia turiu išsivalyti“. Čia paradoksas. Kad pamatytum ką nors nauja, visų pirma reikia išsivalyti nuo to, kas užtvindę mūsų galvas. O mūsų galvose yra šiukšlynas."