"Šiuolaikiniai kapitalistai niekuo negeresni už tuos, kurie išnaudodavo XIX a. pab.–XX a. pradžioje žmones fabrikuose. Tik dabar viskas daroma kur kas rafinuočiau ir su gražia skraiste – dirbama labai gražiuose biuruose, atvirose erdvėse, kur daug gražių baldų, netgi vaisių daug kur nuperkama neva nemokamai ir neva kad darbuotojai būtų sveiki, bet iš tiesų juk žmogus ten neturi net normalaus savo darbo stalo, neturi ir normalios darbo vietos. Tai reiškia nuolatinį spaudimą, tu iš esmės esi kaip aktorius scenoje, nes visą laiką tave stebi kolegos, kaip dirbi ir ką darai.
Išnaudojimas, spaudimas tau, kad tu maksimaliai dirbtum kiekvieną minutę, o kolegos sėdi ir šnairuoja į tavo kompiuterį, ką tu darai. Žmogaus psichika taip išnaudojama ir išsunkiama maksimaliai."