"Pasikartojo lygiai ta pati trauma – nedidelis stresinis stuburo slankstelio įtrūkimas. Nėra tai jokia tragedija, bėda ta, kad gyja labai ilgai. O kai reikalas liečia nugarą, nebegali daryti beveik nieko. Dėl to kaltinu save. Buvo pernelyg daug noro: vėl grįžau į pagrindinę komandą, troškau kuo greičiau įgauti maksimalią formą, tobulėti. Per rudens pasaulio čempionato atrankos „langą“ treneriai visiems davė išeiginių, o aš vis tiek ėjau į salę ir dirbau: keletą dienų vos ne po penkias valandas be perstojo. Tuomet vėl pradėjo skaudėti nugarą. Iš pradžių nieko blogo negalvojau, vyliausi, kad tai – tik trumpalaikis organizmo „susierzinimas“ po krūvių. Bet skausmas niekur nedingo, ir atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš naujo užklupo tos pačios problemos. Esu dar jaunas, laikau tai gera pamoka: nereikia niekur skubėti. Todėl antrą kartą gydžiausi daug ramiau. Viskas užgijo gražiai, jau galima tai pamiršti."