"Pavadinčiau ją visaverte (olimpinio medalio kaina). Už tokius dalykus reikia mirti. Jei nepasieki tokios būsenos, kad, atrodytų, gali mirti, niekada nepasieksi gerų rezultatų. Nebent esi visa galva aukštesnis už varžovus. Bet tai nenatūralu. Visada buvau savotiška mazochistė. Kiekvienoje treniruotėje save privesdavau iki tos būsenos, kai jau sakydavau „nebegaliu“. Nes jei to nepadarydavau, sąžinės balsas grauždavo labai skaudžiai. Aišku, būdavo ir atsistatymo treniruočių, kur nereikdavo pasiekti galimybių ribų, tik paprasčiausiai pasivažinėti, pramankštinti kojas. Varžybų negali laimėti be nuovargio, be pasiaukojimo, bet ilgo ir sunkaus darbo, kai jau sakai – viskas, nebegaliu, išmesiu tą dviratį, sulaužysiu. Bet praeina diena, apkabini dviratį, jį pabučiuoji, kad gerai atvežtų iki finišo ir vėl mini."