"Visiškai nekalbėjau angliškai. Aš neturėjau jokio asmeninio vertėjo. Pirmą savaitę su manimi buvo draugas, kuris šnekėjo angliškai. Bet kai jis išvyko, galvojau, ką man reikės daryti. Eidavau į restoraną ir pažiūrėjęs į meniu suprasdavau, kad nesuvokiu, kas parašyta. Tiesiog parodydavau į bet kokį patiekalą ir prašydavau jį atnešti. Jeigu jis man nepatikdavo, tada pirštu durdavau į kitą patiekalą ir tikėdavausi, kad šis bus geresnis."